Pastaruoju metu emigrantai visiškai sutrikę. Nepaliaujamai verda diskusijos, ar reikės mūsų tautiečiams grįžti į privalomąją karo tarnybą?
Kaip nurodyta karo prievolės įstatyme, visi LR pilnamečiai piliečiai yra karo prievolininkai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Jei esi registruotas kitoje šalyje, tačiau esi Lietuvos pilietis, privalėsi grįžti ginti savo šalies.
Nustatytas šauktinių skaičius yra 3-3,5 tūkstančio, todėl kaip teigia kariuomenės vado padėjėjas, emigrantų gaudyti po pasaulį tikrai neketinama, kadangi Lietuva turi apie 200 tūkstančių galimų karo prievolininkų. Šie siūlymai kol kas nėra įteisinti.
Visus šauktinius planuojama kviesti laišku, telefonu, taip pat skelbiant jų pavardes Krašto apsaugos sistemoje.
Tarp emigrantų šiuo metu vyksta įvairios diskusijos ir aptarinėjami klausimai, kas apmokės būsto nuomą svečioje šalyje, ar kas užtikrins jų darbo vietų išsaugojimą, jei teks grįžti į karo tarnybą.
2005-2014 metais, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pasaulyje gyveno 3 milijonai 663 tūkstančiai lietuvių, iš kurių 3 milijonai 43,4 tūkstančio Lietuvoje, o 619,6 tūkstančio- svečiose šalyse.
82 procentai užsienio lietuvių buvo apsistoję Europoje, 13,7 procentai- Šiaurės Amerikoje, 4,3 procentai- kituose žemynuose.
Anglijoje gyveno kas penktas užsienio lietuvis, kas septintas- Rusijoje, o kas dešimtas- kaimyninėje Lenkijoje.
Kiekvienais metais Lietuvos pilietybės atsisako apie šimtas žmonių. Gyvenantys svetur emigrantai ir turintys vaikų, paskolų, sveikatos problemų bei neturintys darbų, vis tik gali išvengti karinės tarnybos. Belieka tik atsisakyti savo pilietybės. Tačiau Migracijos departamento atstovai teigia, jog tai padaryti nėra labai lengva.
Pagal įstatymus teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, tačiau jei asmuo yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą, jam to padaryti nepavyks.
Norint atsisakyti Lietuvos pilietybės, turi būti galimybė priimti kitos šalies pilietybę. Dauguma šalių siekia mažinti žmonių be pilietybės skaičių. Siekiama, kad visi asmenys turėtų šalį, kuri juos gintų.
Prieš įgyjant kitos šalies pilietybę reikia būti pragyvenus toje šalyje tam tikrą laiko tarpą, išlaikyti kalbos, Konstitucijos arba istorijos egzaminus. Kiekviena šalis nusistato pilietybės įgijimo būdus. Pateikus reikiamus dokumentus, Lietuvos pilietybė panaikinama per tris mėnesius.
Būtina registracija - išvykus
Išvykstant iš Lietuvos, ilgesniam nei pusės metų laikotarpiui, visi asmenys privalo deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimą iki išvykimo likus 7 darbo dienoms. Patariama negudrauti, nes gyvenama vieta privalo būti deklaruota, kitaip laukia baudos.
Kokia situacija dėl dirbančių emigrantų?
Daug diskusijų kyla dėl to, ar Lietuva sugebės užtikrinti, kad emigrantų darbo vietos išliktų, jei šie bus pašaukti į karo tarnybą.
Tam, kad nebūtų pasamdytas kitas darbuotojas, darbdaviui bus mokamas kompensuojamas darbo užmokestis pusę metų. Pagal karo prievolės įstatymą, šauktiniui garantuojama darbo vieta, eitos pareigos ar studijų vieta.
Apie savo profesiją Statistikos departamentui informaciją yra pateikę 164,2 tūkstančiai užsienio lietuvių. Trečdalis buvo kvalifikuoti žemės ūkio darbuotojai, darbininkai ir amatininkai, įrenginių operatoriai, ketvirtadalis- nekvalifikuoti darbuotojai. Penktadalį sudarė specialistai, vadovai, technikai bei pardavėjai.
Jungtinė Karalystė ir Ispanija išsiskyrė didžiausia 22 metų ir vyresnių lietuvių, dirbančių nekvalifikuotą darbą, dalimi. Jose kas trečias lietuvis buvo nekvalifikuotas darbininkas. Airijoje ir Norvegijoje kas ketvirtas lietuvis dirbo nekvalifikuotą darbą.
Visos transporto paslaugos iš Lietuvos į visas Europos šalis. Dirbame kievieną dieną nuo 8-22 valandos. Tel: +445601564237, 8-60604347. Skype: bilietukai
BILIETUKAI